Va tai tau ir pavasaris… vis būdavo keista, kai mama sakydavo, kad tokiu metu laiku peršalti yra lengviausia, tačiau būtent taip man ir atsitiko! Gerklės perštėjimą jaučiau jau nuo savaitės pradžios, tačiau šiandien ryte pabudusi net nustėrau – negalėjau ištarti nė žodžio! Išėjo tik šnabždėti... Pasirodo, tai balso stygų uždegimas, tad dabar kelias dienas galėsiu kalbėti vien pašnibždomis. Tačiau pastebėjau keistą dalyką – kuo tyliau kalbi, tuo atidžiau žmonės tavęs klauso ir daugiau išgirsta! Žinoma, susišnekėti su tėveliais namuose nebuvo labai sunku, tačiau nežinojau, kaip...

Šiandien elektroninio pašto dėžutėje radau laišką, kuris man labai pakėlė nuotaiką! Buvau visai pamiršusi, kad su tėveliais apsipirkus prekybos centre, gavome vieną iš daugelio loterijos kuponų. Užpildžiau jį iš įpratimo, nieko per daug nesitikėdama, o šiandien laiške buvo parašyta, kad laimėjau apsipirkimo kuponą vienoje drabužių parduotuvėje! Smagus sutapimas, kadangi...

Ech, ši Eurovizija taip pat baigėsi ne taip, kaip tikėjomės... Tačiau man atrodo, jog svarbiausia yra tai, kad bent jau pristatėme gražią dainą, dėl kurios patiems nebuvo gėda. Gražu buvo žiūrėti ir klausyti ne tik Sashos pasirodymo, bet ir to, kaip jį palaikė dauguma lietuvių! Tiesą sakant, bežiūrėdama finalą, prisiminiau vieną man pačiai kažkada nutikusią istoriją... Ji irgi susijusi su šokiais. Ji nutiko...

Na, ar daug tarp mūsų Eurovizijos gerbėjų? Mes su Ema ir Rūta žiūrėjome abu pusfinalius, o vakar labai džiaugėmės dėl Lietuvos atstovo Sashos Son - nekantrauju pamatyti, kaip...

Ech, jau kažkaip net keista pradėti savaitę be Andželikos... nors ji su mumis praleido vos savaitę, atrodo, jog draugėmis buvome daug ilgiau! Ir nemaniau, kad bus taip sunku ir liūdna ją išlydėti šeštadienį... Na, kiek mačiau, jau žinote, kaip baigėsi mūsų nesusipratimas su rūsiais. Tiesa, pradžioje ir mane šokiravo žinia, kad Rūta viską papasakojo apie juos Andželikai, tačiau vėliau pamačiau, kad ši taip apsidžiaugė, jog papasakojome jai savo paslaptį, kad tikrai nebūtų mūsų išdavusi ir kam nors apie juos papasakojusi. Tačiau tuo ši istorija nesibaigė...

Siaubas, kiek užtruko, kol viską išsiaiškinome su Paula, Ema ir Andželika! Ir kas būtų  pagalvojęs, kad žmogus, atvykęs pas mus vos savaitei, taip pat bus įtrauktas į kažkokią  panašią painiavą... Taigi, turbūt jau matėte, kokia Paulina buvo pikta, kai sužinojo, kad
papasakojau Andželikai apie rūsius. Tačiau ji nežinojo visos istorijos! Tiesiog antrą italų
viešnagės dieną jie turėjo su mumis vaikščioti į pamokas, kad susipažintų su mūsų mokykla ir mokymusi. Buvau tikra, kad Emos viešniai tikrai patiks mūsų pamokos, kadangi ir klasė gana linksma, ir mokytojos malonios. Ir tikrai, nuo pat pirmos anglų pamokos visos mokytojos stengėsi kuo daugiau įtraukti Andželiką į klasės veiklą, kalbino ją, klausinėjo apie Italiją, ir panašiai.Tačiau...

Negaliu patikėti!!...

Valio, šiandien jau pasitikau Andželiką! Nuo pat ryto mokykloje buvo sujudimas, nes visi nekantravo sulaukti italų. Per pirmąją pamoką negalėjau nustoti vis žvilgčioti į laikrodį. Galiausiai, jai pasibaigus, visi choristai ir kiti, priimantys svečius, susirinkome mokyklos kieme, ir už maždaug dešimties minučių įriedėjo didžiulis jų autobusas. Kai jie išlipo, mes visi pradėjome ploti ir džiūgauti, o tada vienas italų mokytojas ir mūsų chorvedė pradėjo skaityti poras vardų – pradžioje italo, o tada lietuvio, pas kurį jis apsistos. Galiausiai išgirdau...

Na, štai dar keli...

Ką tik išgirdau, kaip savo kambaryje kažko garsiai juokėsi Matas, tad įkišau galvą išsiaiškinti, kas dedasi. Na, jokios sensacijos - tiesiog jis vėl...