Na, tikriausiai nei nereikia sakyti, kokią šventę šiandien minėjome turbūt visose Lietuvos mokyklose - ogi mokytojų dieną! Iš tiesų, kaip pagalvoji, kiek darbo ir triūso mūsų mokytojai įdeda mus ruošdami, negali nesutikti, kad jie tikrai nusipelno šventės ir sau, kai niekuo nereikia rūpintis, o viską suorganizuoja mokiniai. Kadangi lankau dramos būrelį, tad teko taip pat nemažai prisidėti prie šventės organizavimo, nors mūsų mokykloje tai būna pagrinde dvyliktokų užduotis - kiekviena išeinanti laida sugalvoja šventės temą, ir pagal ją sukuria visos dienos scenarijų. Šių metų tema...

Šią savaitę savo atletikos treniruotėse nusprendėme vieną dieną sušaukti mūsų grupės ir trenerių susirinkimą: planavome pašnekėti apie tai, ką kartu galėtume nuveikti ne treniruočių metu, kad labiau suartėtume ir susidraugautume kaip komanda, ir šiaip smagiai praleistume laisvalaikį. Buvo nemažai smagių pasiūlymų, tokių kaip kartu nueiti į kiną ar pažaisti boulingą, tačiau kažkas netyčia tarstelėjo idėją, kurią visi greitai pasigavo ir kuria labai susižavėjo: kasmet į mūsų sporto mokyklą priimamos ir pradedančiųjų grupės, tad viena mergaitė pasiūlė, kad...

Šiandien patyriau labai smagų nuotykį, kuris tikrai pakėlė nuotaiką visai dienai. Po pamokų buvau susitarusi su keliomis draugėmis susitikti mieste išgerti arbatos ir paplepėti. Kai smagiai pasėdėjusios jau skirstėmės namo, aš išėjau paskutinė; su mama buvau susitarusi, kad ji mane pasiims važiuodama iš darbo, tačiau jos dar reikėjo šiek tiek palaukti. Man bestoviniuojant prie kavinės, kurioje sėdėjome, pastebėjau ryškiai pasimetusių žmonių porą, kurie vaikščiojo aplink ieškodami gatvių pavadinimų ir vartydami kažkokią knygą. Akivaizdžiai turistai! Staiga...

Būtinai turiu parodyti vieną dainą, kurią netyčia radau internete: net keista, kaip jau iki skausmo pažįstamą melodiją galima visiškai pakeisti... Ši versija...

Och, nors net nebuvau spėjusi išvažiuoti, tačiau dabar atrodo, tarytum jau būčiau sugrįžusi iš užsienio! Tiesiog nuo tos dienos, kai sužinojau, kad lieku Lietuvoje, atrodo, kad viską aplinkui vertinu daug labiau: kas dieną džiaugiuosi eidama į mokyklą ir matydama mėgstamus žmones, vakare smagu grįžti į tokius jaukius ir pažįstamus namus, mieste pažinoti visas gatveles ir skersgatvius, susitikinėti su mergaitėmis ir kitais draugais... Greičiausiai...

Viskas tvarkoje, Ema niekur nebevaziuoja!!! Viskas išaiškėjo vakar vakare, kai man su tėveliais grįžus namo ji atlėkė pas mane su šiomis naujienomis. Kaip mes visos tuo džiaugiamės! Nesu tikra, kaip tai pavyko, bet kažkas pasikeitė su jos tėvų darbu, tad kraustytis jiems nebereikės, tikrai tėtis išvyks į Daniją, berods, mėnesiui... Kaip dabar gera tai žinoti, o jau buvome visai nuliūdusios! Na, viskas gerai, kas gerai baigiasi. Beje, dar norėjau papasakoti apie tai, iš kur sakiau, jog vakare grįžome su tėveliais: vakar buvo...

Negaliu patikėti tuo, ką vakar mums su Rūta pranešė Ema... Pradžioje, kaip ir ji, pamaniau, kad tai tik atostogų išvyka, tačiau kai supratau, kad ji vyksta ten gyventi... Visos trys ilgai užsisėdėjome pas ją ir kalbėjomės. Žinoma, mes kada nors gal nuvyksime aplankyti jos, ir Ema kartais grįš į Lietuvą, tačiau vis viena viskas bus kitaip... Pati ji irgi kuo toliau, tuo labiau bijo tokio pokyčio. Kartu...

Net nežinau, nuo ko pradėti viską rašyti... Galvoje vis skamba tiek daug kartų knygose skaityta ar filmuose girdėta frazė „tarytum žemę išslydo iš po kojų“ – na, būtent taip dabar ir jaučiuosi... Kai ryte išėjau iš namų, negalėjau galvoti nei apie mokyklą, nei apie treniruotes, ir visą dieną buvau baisiai išsiblaškiusi. Taip nutiko po vieno pokalbio su tėvais šįryt... Tik įėjusi į virtuvę, pastebėjau, kad kažkas kitaip – abu atrodė keistai susikaupę ir gal kiek pasimetę. Kai paklausiau, ar viskas tvarkoje, ir pradėjau darytis pusryčius, mama pasakė, kad ji su tėčiu turi man naujienų. „Panašu, kad...

Šiandien su klase visą dieną praleidome ekskursijoje! Smagu, kad ir oras buvo geras, tad dar galėjome pasidžiaugti šiltomis dienomis gamtoje. Tačiau aš ir Ema susipykome su Paulina - tiesą sakant, man jau visiškai nusibodo ta visa jos istorija su auklėtoja. Na, ant manęs anksčiau buvo "užsisėdusi" viena mokytoja, tačiau išgyvenau! Juk pažymių specialiai numažinti Paulinai auklėtoja negali, nes Paula viską atlieka gerai. O jei neišeina išsiaiškinti visko iki, tiesiog nekreipčiau į tai dėmėsio, nelįsčiau auklėtojai į akis, ir viskas... Na, o šiandien...

Niekad nemaniau, kad ateis tokia diena, tačiau šiandien pirmą kartą gyvenime pajutau, kad nenoriu eiti į mokyklą... Jau net sunku patikėti, tačiau visa tai - tebesitesianti rugsėjo pirmosios istorija. Pirmą sykį gyvenime yra mokytoja, kuri ant manęs, kaip sako bendraklasiai, "užsisėdo"! Gal kas nors esate patyrusios panašią problemą mokykloje, tad suprasite, apie ką kalbu... Tačiau viskas dabar jau daug kebliau, nei buvo pradžioje. Pagaliau...