Viskas, nuo šiandien pradedu gyventi kitaip! Nežinau, kas buvo pasidarę, tačiau pastaruoju metu man buvo labai sunku: nebedžiugino nei mokykla, nei kompanijos, nei šokiai, niekas... Tiesiog viską darydavau vedama rutinos ir reikalo, bet nejaučiau tikros laimės. Atrodė, kad viskas krenta iš rankų, nors tikrai stengdavausi Paprastai turiu kelias dainas, kurios man primena gražius dalykus, ir, kurių paklausius, visuomet pasitaiso nuotaika, tačiau šįkart nebeveikė ir tai! Tačiau vakar, kai kažko ieškojau stalčiaus gilumoje, netyčia radau vieną gimtadienio atviruką, kurį gavau nuo mergaičių prieš kelis metus. Perskaičiau jį kokius tris kartus, ir kurį laiką tiesiog sėdėjau susimąsčiusi. Atviruke buvo parašyta: "Kadangi nepažįstame labiau užsispyrusio žmogaus nei tu, žinome, kad pasieksi viską, ko trokšti net ir be mūsų linkėjimų. O kadangi viską, ką darai, atlieki su begaliniu užsidegimu ir aistra, neabejojame, kad ir toliau būsi geriausia! Pasaulis - tavo, džiaukis gyvenimu ir džiugink aplinkinius!! Mylim." Atrodė, kad staiga atsitokėjau, tarytum prisiminiau seniai pamirštą dalyką - juk tokia aš ir esu! Aš užsispyrusi, aš pasiekiu savo tikslus, aš viską darau iš širdies, ir aš galiu sužavėti aplinkinius. Kodėl šios mintys tiek ilgai tūnojo kažkur paslėptos? Išėjau trumpam pasivaikščioti į lauką ir apie tai pagalvoti. Pasiėmiau ir muzikinį grotuvą su savo geriausiomis dainomis, ir - neįtikėtina - atrodė, kad pirmą kartą taip jomis džiaugiuosi! Pergalvojau visus dalykus, kuriuos norėjau pasiekti ar padaryti. Mintyse dėliojausi planus, kaip tai įgyvendinti, ir sulig kiekviena minute viskas atrodė vis tikriau ir realiau. Grįžau namo kupina įkvėpimo! Prisiminiau vieną seniai kažkokioje laidoje girdėtą patarimą: jei nori pasiekti kažko konkretaus, turi nuolatos tai matyti savo vaizduotėje. Bet reikia stengtis tai įsivaizduoti taip realiai, kad net galėtum pajusti visus jausmus, kuriuos tas dalykas tau sukeltų. Tarkime, kambaryje pabandžiau užsimerkusi įsivaizduoti save ant prizininkų pakylos tarptautiniame šokėjų konkurse. Gal ir nepatikėsite, tačiau pajutau tokį pat jaudulį kaip ant parketo, o pirštų galiukai net pradėjo dilgčioti! Dar vienas dalykas, kaip lavinti tokią vaizduotę, yra susikurti Svajonių lentą: tereikia turėti tokią kamštinę skelbimų lentą, bet kokio dydžio (panašios kabo mokyklose), arba kad ir didelį kieto kartono gabalą; tuomet iš žurnalų išsikarpyti nuotraukas dalykų, kuriuos trokšti pasiekti. Aš, pavyzdžiui, išsikirpau ant parketo besisukančių šokėjų porą; taip pat ir Eifelio bokštą, kadangi tiesiog trokštu aplankyti Paryžių; dar ir savo svajonių batų nuotrauką; taip pat išsikirpau ir krūvą knygų, kadangi noriu pasiekti aukštų rezultatų mokykloje; galiausiai išsirinkau ir besibučiuojančios porelės nuotrauką - kas žino, gal tai padės į gyvenimą prisišaukti ir meilę?.. Dar išsikirpau ir patinkančio laikrodžio nuotrauką, svajonių kambario interjero detalių, ir panašių smulkmenų... Tuomet viską kaip puzlę suklijavau ant savo Svajonių lentos. Atrodė, kad jau žengtas pirmas žingsnis mano svajonių išsipildymo link! Šiandien ryte pastebėjau, kad net atsikelti buvo daug smagiau ir lengviau, nes pirmas dalykas, kurį pamačiau pramerkusi akis, buvo mano svajonės... Siūlau pamėginti - šitokia magija tikrai veikia! Na, o kokių laimės receptų turite jūs? Ką darote, kai apninka liūdnos mintys ir norisi pakelti sau nuotaiką?