Oooi, šią savaitę pagaliau pilnai supratau žmones, kurie vis skundžiasi, kad neturi laiko... Seniai jau buvau tokia užsiėmusi ir pavargusi! Mokykloje po truputį artėja semestro pabaiga, o kadangi per karantino savaitę besimokydami namuose ne daug tepasistūmėjome į priekį, dabar darbo tikrai daug. Taip pat atsirado daugiau veiklos ir dramos būrelyje, kadangi Kalėdoms ruošiame pasveikinimą mokyklai ir nedidelį vaidinimą, o vadovė pavedė man viską surežisuoti pagal jos pateiktą scenarijų... niekad nemaniau, kad tai pareikalaus šitiek laiko! Visada atrodydavo, kad režisieriai tiesiog stebi, kad aktoriai teisingai pasakytų savo žodžius, stovėtų reikiamoje vietoje ir kalbėtų su atitinkama intonacija, tačiau tai tik lengvoji darbo dalis... Dar turiu sužymėti, kur, kokių ir kada reikia dekoracijų, pasirūpinti žmonėmis, kurie jas paruoš ir spektaklio metu pakeis; tą patį reikia atlikti su kostiumais, bei daugybe kitų pasirodymui reikalingų daiktų! Be to, gavau ir keletą pareigų mokinių taryboje, kuri taip pat prisideda prie paskutinė mokslo metų dienos prieš šv. Kalėdas organizavimo... Na, ir lyg to dar būtų maža, viena bendraklasė, Silvija, labai manęs prašė, kad padėčiau jai matematikoje - šį semestrą ji praleido nemažai pamokų, o matematika jai ir šiaip sekdavosi sunkokai, tad prieš baigiamuosius atsiskaitymus ji gerokai sunerimo. Nors žinojau, kiek jau turiu darbų, tačiau tiesiog negalėjau pasakyti jai ne... Visą savaitę, kai tik įsijungdavau kompiuterį ir norėdavau įkelti kokį nors blogo įrašą, tekdavo prisiminti kalnus darbų, vakarais sėdžiu iki vėlumos, o užvakar po vakarienės užmigau dar prie stalo! Vėliau mama pradėjo klausinėti, kaip čia išėjo, kad pastaruoju metu esu tokia pavargusi. Papasakojau jai viską, ir ji, kaip visuomet davė labai gerų patarimų: pirmiausiai turiu atsirinkti, kas man yra svarbiausia. Suprantama, tai yra mokslai, tad jiems ir turėčiau skirti pirmenybę. Toliau - drama ar mokinių taryba? Galbūt vieną dieną galiu daugiau padirbėti su vienu dalyku, o kitą - su kitu, ir taip nesimėtyti nuo vieno prie kito? Na, o dėl Silvijos mama pagyrė, kad esu gera draugė, tačiau ateityje patarė suprasti, kad kartais reikia žmonėms pasakyti "Ne", nes gali atsirasti ir tokių, kurie mano gerumu tiesiog pasinaudos... Na, svarbiausia sulaukti savaitgalio, tada tai jau pailsėsiu! Su mama sutarėme, kad pasigaminsime ir tokį papuošimą: gaila, kad saldainiai sulipinti klijais, nes viskas atrodo labai skaniai!